prabiržė

prabir̃žė sf. (2) neužsėtas dirvos možas tarp biržių: Menkas iš tavę sėjikas, kad rugius pasėjai prabir̃žėm Prng. Da tu nesėk – prabir̃žę paliksi Rš. Jei pasirodytų lomo[je] prabiržių ar iššalimų, tad reik jas nu pavasario užsėti ir apruliuoti S.Dauk.